Apie žydus gelbėjusių lietuvių atminimo įamžinimą imta kalbėti prieš beveik du dešimtmečius. Tačiau panašu, kad paminklo, skirto įamžinti gelbėjusių žydus atminimą, greitu metu dar neturėsime. Praeitą savaitę Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje Seimo narė Paulė Kuzmickienė pasiūlė žydus gelbėjusių Lietuvos piliečių antkapius pažymėti atminimo ženklais ir tokiu būdu pagerbti šias iškilias asmenybes.
Parlamentarė kartu su kolegomis iš LGGRTC nuvyko pas Taurą Budzį pasitarti, kaip šis jau kelerius metus jo paties, rėmėjų, jo šeimos energijos dėka daromas darbas būtų kartu ir malonus valstybės rūpestis. Tai yra nuostabi istorija, ką gali vienas žmogus. Idėja kilo prieš penkerius metus, po to, kai Tauras Vilniaus kareivių kapinėse, pastebėjo legendinio vaikų gydytojo Petro Baublio, kuris buvo pelnęs ir Pasaulio tautų teisuolio vardą, kapą. Labai garbingas žmogus, o niekas to nežino. Tad ir ėmėsi kurti ženklą. Pagamino maždaug 76 milimetrų skersmens žalvarinį ženklą, puoštą dviem susikibusiomis rankomis, simbolizuojančiomis pagalbą, raidėmis A. A. (amžiną atilsį) ir užrašais, pranešančiais apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis.
Kitas didelis darbas buvo surasti kontaktus, atrasti artimuosius. Tauras remiasi Vilniaus Gaono žydų muziejaus surinkta informacija. Tačiau reikia dar pasirūpinti leidimais pritvirtinti tokius medalius prie Pasaulio tautų teisuolių antkapių. 908 Lietuvos piliečiai yra pripažinti pasaulio tautų teisuoliais. Dauguma šių žmonių jau yra mirę. Taurui pavyko atminimo ženklais papuošti jau apie du šimtus antkapių. Tauro iniciatyvą labai palaikė Lietuvos vyskupų konferencija, nes tarpe žydus gelbėjusių yra nemažai kunigų, o jų dauguma palaidoti šventoriuose ir jų kapus prižiūri Bažnyčia. Todėl Lietuvos vyskupų konferencijos raštas, kuriame pažymima, kad ši kilni Tauro iniciatyva labai sveikintina, leido šios atminties ženklais pažymėti kunigų, žydų gelbėtojų paminklus itin greitai.
Tauras papasakojo ir ne visai apie sėkmingus susirašinėjimus, ne tik apie atminties ženklo pritvirtinimą, o ir apie neatlieptus prašymus prisidėti, paskirti lėšų. Prieš keletą metų negavo atsakymo nei iš Kultūros ministerijos, nei kitų institucijų: iniciatyvai daug pagyros žodžių, ir tyla. Nustebino ir tai, kad nelabai rūpėjo Kazlų Rūdos savivaldybei Prezidento, Pasaulio tautų teisuolio, Kazio Griniaus paminklo pažymėjimas. Pažadėjo susisiekti, bet prapuolė kaip į vandenį.
Tauro žmona užsiminė, kad niekada nelyja Taurui darbuojantis kapinėse. Sako, gal dėl to, kad vienuolės meldžiasi kas vakarą už Taurą ir jo artimuosius už tai, kad Tauras pažymėjo vienuolės, žydus gelbėjusios Marijos Rusteikaitės antkapį.
Taurui gelbėja šeima, ypač dukra. Kartu su ja visą informaciją deda į internetinį puslapį. O ir segtuvuose viskas gražiai sudėta, sužymėta, sufotografuota. Tauras kartu su Paule aptarė, kad puslapyje informacija galėtų būti pateikiama įvairiomis kalbomis. Kad susiradę savo garbų giminaitį žinoti kaip ir kur aplankyti. Tokia informacija galėtų būti ir prie įėjimo į kapines. Aptarėme ir tai, kaip atmintį pažymėti tų, kurie yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jų šiandien yra 1600.
Paulė Kuzmickienė tiki, o ir komisija vienbalsiai pritaria, kad sutelkiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus jėgas, jų sukauptą informaciją apie šiuos mūsų valstybės garbės piliečius, galėtume įamžinimo darbus pradėti nedelsiant.
