Motinystė yra naujo moters gyvenimo pradžia, kuri atneša džiaugsmo ir pilnatvės jausmą. Tačiau šis laikotarpis kartais būna ne tik džiaugsmingas – tenka susidurti su įvairiais pokyčiais, padidėjusiu nerimu, stresu ar depresija po gimdymo.
Pasauliui gyvenant pandemijos sąlygomis, atsirado ir naujų iššūkių – dėl baimės užsikrėsti COVID–19 virusu atsirado fizinis, o kartais ir socialinis, atstumas nuo artimųjų ir draugų, šeimos susidūrė su finansiniais suvaržymais, dėl pandemijos išaugo nesaugumas darbe, be to, sunkiau sulaukti artimųjų ar auklių pagalbos, tad po gimdymo motinos tapo dar labiau pažeidžiamos.
Albertos universiteto (Kanada) mokslininkų apklausa, kuria siekta įvertinti COVID–19 pandemijos padarinius, parodė, kad 64 proc. pagimdžiusių moterų sumažėjo fizinis aktyvumas, 72 proc. moterų susidūrė su vidutiniu ar dideliu nerimu (prieš pandemiją šis skaičius siekė 29 proc.). Šiuo laikotarpiu ypač padaugėjo depresijos po gimdymo atvejų.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus gali būti nuo 1500 iki 5000 moterų, susiduriančių su depresija po gimdymo, t.y. nuo 5 iki 25 proc. gimdžiusių moterų gali sirgti šia depresijos forma. Tikėtina, kad pandemijos laikotarpiu šie skaičiai dar labiau išaugo.
Kasdien stebėdami augantį susirgimų COVID–19 skaičių, turime galvoti kaip užtikrinsime moterų, susiduriančių su depresija po gimdymo, psichinę ir emocinę sveikatą.
Daugiau apie tai skaitykite LRT straipsnyje: https://bityl.co/3hix.