Policija, greitosios pagalbos medikai, ugniagesiai ir kitos pagalbą teikiančios tarnybos kasdien susiduria su žmonių tragedijų nulemtomis psichologinėmis problemomis. Dažnai nutinka taip, kad žmonėms arba jų artimiesiems, susidūrusiems su avarijomis, smurtu, ūmiais susirgimais, savižudybėmis, skendimu ar kitomis nelaimėmis, reikalinga ne tik fizinė, bet ir psichologinė pagalba. Ir nors tarnybų pareigūnai gauna mokymus, tai neatstoja profesionalios psichologinės pagalbos.
Todėl Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Aurelijų Verygą ir Liną Kukuraitį, prašydama apsvarstyti galimybę greitosios pagalbos stotyse teikti ne tik medicininę, bet ir psichologinę pagalbą.
Paulė Kuzmickienė: „Psichologai dirbdami greitosios pagalbos stotyse galėtų ne tik teikti pagalbą telefonu, bet prireikus kartu su medikais vykti ir į įvykio vietą. Dažnu atveju tokia pagalba įvykio vietoje reikalinga ne tik nukentėjusiam, bet ir artimiesiems, nes būtent jiems, įvykus nelaimingiems atsitikimams – avarijai, savižudybei, skendimui, sunkiai traumai ar staigiai mirčiai, tenka didžiulė emocinė našta ir yra labiausiai reikalinga profesionali psichologo pagalba“.