Švedija, žinia, buvo pasirinkusi kitokį viruso valdymo modelį. Baksnota kaip į pavyzdį, kaip galima gyvent normalų gyvenimą su virusu, neužsidarant. Ir kaip sekasi? Švedija šiuo metu išgyvena 3-ąją koronaviruso bangą. 14 dienų susirgimų skaičius 100 000 gyventojų perkopė 800 atvejų (Lietuvoje – 546). Tai vieni didžiausi skaičių šioje šalyje per visą pandemiją. Kai kuriose šalies vietovėse ligoninių intensyvios terapijos skyriai jau pasiekė maksimalius pajėgumus.
Daugelis tikrai esame girdėję apie Švedijos atvejį ir šios šalies taikytas „savanoriškas“ priemones: daugelis gyventojų buvo raginami mažinti kontaktų skaičių, dirbti iš namų. Bet pandeminis nuovargis pasiekė ir šią valstybę. Dar sausio mėnesį šalies Viešosios sveikatos agentūra paskelbė, kad gyventojai ima nepaisyti rekomendacijų. Nuo to laiko Švedijoje buvo įvestas naujas pandemijos įstatymas, sugriežtinti ir privalomai įvesti papildomi reikalavimai kavinėms, barams dėl darbo laiko ir asmenų skaičiaus. Daugelis šalies regionų netgi įteisino didesnius reikalavimus – įvesti reikalavimai dėvėti kaukes pastatų viduje. Nors tokie reikalavimai nėra nurodomi iš nacionalinės valdžios.
Taigi, nors Švedija iš pradžių demonstravo visiškai kitokį požiūrį į pandemijos valdymą, tačiau mažėjantis žmonių noras savanoriškai vadovautis ribojimais, didėjantis susirgimų skaičius ir auganti apkrova ligoninėse, verčia net didžiausius skeptikus imtis panašių viruso suvaldymo priemonių.
Augant susirgimų skaičiui, Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, lieka tik dvi išeitys: didėjantis gyventojų vakcinavimas ir artėjanti vasara.