Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad supranta visuomenės susirūpinimą dėl draugijos „Miško broliai“ veiklos, todėl, pasak jos, Vyriausybė deda visas pastangas surasti sprendimą, kuris užtikrintų nenutrūkstamą draugijos veiklą.
Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisija penktadienį susitiko su „Miško brolius“ ir Albiną Kentrą atstovaujančiu advokatu Agniumi Pilipavičiumi, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos nare Loreta Kalnikaite, Finansų viceministru Gediminu Norkūnu.
Komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė atkreipė dėmesį, kad šioji Vyriausybė, Finansų ministrė ir jos komanda įsigilino į situaciją, tikisi, kad pavyks išspręsti dvidešimtmetį trukusią neteisybę. Vyriausybės siūlymu bus sudarytos visos sąlygos „Miško broliams“ įgyvendinti laisvės kovotojų atminties viziją ir tam bus skirta lėšų iš valstybės biudžeto.
„Gerai, kad Vyriausybė ieškojo išeičių iš labai keblios situacijos, kuomet laisvės kovotojas, sukūręs unikalų archyvą Albinas Kentra kartu su bendražygiais papuolė į labai nepalankias aplinkybes. Ilgai puoselėtos idėjos Vilniuje įkurti Laisvės kovotojų muziejų, erdves laisvės kovoms atminti ir apie jas pasakoti buvo beveik sužlugdytos. Todėl Vyriausybės pasiūlymas leistų Albinui Kentrai įgyvendinti savo sumanymą, būtų paskirta lėšų ir projekto vystymui. Tiek kiek reikės. Patalpos išlieka valstybės žinioje, būtų perduodamos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Manau, taip deramai, bet tik iš dalies, galime sugrąžinti skolą Albinui, patyrusiam beveik dvidešimtmetį tiesos paieškų varginantį maratoną. Žinoma, jei toks pasiūlymas bus priimtinas pačiam Albinui“, – kalbėjo komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
Pagal Vyriausybės projektą visų patalpų kompleksas būtų perduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. „Miško brolių“ draugijai dalis patalpų būtų suteikiama panaudos pagrindais maksimaliam 10 metų laikotarpiui su galimybe jį pratęsti. Priskyrus kompleksą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kuriamam muziejui ir funkcijų įgyvendinimui būtų galima skirti valstybės lėšas.