Mes visi turime emocijas ir jas kaip niekad pajutome būtent šiuo laikotarpiu. Esame pandemijos, sveikatos sistemos ir ekonomikos problemų dramatiškoje akivaizdoje, ir visa tai daro stiprų poveikį žmogaus emocinei savijautai.
Kaip atrodo du mėnesius karantine gyvenančios visuomenės paveikslas? Tragiškai.
Šią situaciją puikiai iliustruoja skaičiai.
Policija fiksuoja, kad kone dvigubai padaugėjo nužudymų. Lyginant tą patį laikotarpį su 2019 metais nužudymų skaičius išaugo 122 procentais. Policijos turimais duomenimis, visi nužudymai įtakoti smurto artimoje aplinkoje pasekmių.
Taip pat neseniai atlikta moksleivių ir jų tėvų apklausa rodo, kad šios karantino sąlygos nėra palankios šeimos gerbūviui – šeimoje psichologinius sunkumus patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Apklausos rezultatai rodo, kad 70 procentų apklaustų tėvų patiria stresą bandydami suderinti darbą ir vaikų mokymą namuose. Kaip vienas puikus keturių atžalų tėtis pastebėjo: nuo karantino pradžios šeimas užgulė beveik trijų ministerijų darbas: pasirūpinti finansais, sveikata ir švietimu. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad net 42 procentai iš apklaustų mokinių teigia jaučiantys vienatvę.
O kaip jaučiasi vyresnio amžiaus žmonės ar tie, kurie neturi galimybių įsitraukti į šiuo metu nuotoliniu būdu vykstantį gyvenimą ar šeimos kuriose yra priklausomybę kenčiantysis? Kaip tokioje šeimoje jaučiasi vaikas, kuris ten pat turi jungtis į pamokas? Kaip jaučiasi tie, kurie gyvena globos ir slaugos namuose? Kai kurie jų uždari dar nuo gripo laikotarpio ir su artimaisiais neturėjo galimybės matytis jau penkis mėnesius. Kaip elgėsi valdžia? Blaškėsi, priimtinus sprendimus čia pat atšaukinėjo, melavo. Būtent aiški informacija, nuoseklumas ir pasitikėjimas visuomene būtų buvęs geras vaistas išsigandusiems ir pasimetusiems.
Daugiau skaitykite DELFI: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/paule-kuzmickiene-pandemijos-pamokos-emocinei-sveikatai