Prieš 30 metų, sausio 11-13-ą dienomis taikūs ir beginkliai piliečiai suskubo ginti Lietuvos ir stojo prieš sovietų tankus ir ginkluotus karius. 14 žmonių žuvo, šimtai buvo sužeista, tūkstančiai iki šiol gydosi širdyje ir sieloje atsivėrusias žaizdas. Deja, laikas gydo ne visas žaizdas – sukeltoms traumoms įveikti reikalingos ir valstybinių institucijų pastangos.
Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, siūlydama apsvarstyti socialines ir sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo galimybes Nepriklausomybės gynėjams ir nukentėjusiems nuo SSRS agresijos.
Paulė Kuzmickienė: „Iki šiol itin mažai dėmesio buvo skirta šių asmenų savijautos analizei ir trauminės patirties įveikai psichologiniu aspektu. Tiek sužaloti Nepriklausomybės gynėjai, tiek žuvusiųjų gynėjų artimieji vis dar patiria pasikartojančius trauminės patirties vaizdinius. Deja, iki šiol 1991 m. sausio įvykius išgyvenusiems ir nukentėjusiems asmenims ar jų giminaičiams nebuvo pasiūlyta jokia potrauminiams sutrikimams įveikti reikalinga pagalba“.