Seimo narė Paulė Kuzmickienė sukvietė pasitarti apie socialines ir sveikatos stiprinimo paslaugas Laisvės gynėjams.
Praėjo Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų, trisdešimtmetis. Gražus buvo renginys, bet po parlamentarė sulaukė pastebėjimų ir klausimų, kaip be gražių skambių kalbų mes rūpinamės nukentėjusiais nuo 1991 metų SSRS agresijos ir jų šeimomis. Tai, kurie, pasak susitikime dalyvavusių, yra psichologiškai palūžę.
Paulė dar kartą kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei sveikatos apsaugos ministeriją su siūlymu peržiūrėti socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros priemones, įvertinant ką su šios dienos Valstybės galimybėmis galime padaryti šiandien (kompensacijomis, medicinine pagalba, psichoterapija, reabilitacija ir t.t.).
Prof. Danutė Gailienė kartu su kitais mokslininkais prieš šešetą metų atliko tyrimą apie okupacijų traumas, potrauminį stresą. Tyrime išsiskiria 1991 metų nukentėjusieji. Jie savo sveikatą vertina prasčiausiai, vartoja daug raminančių, antidepresantų. Dauguma dalyvių įvardija sunkias ir ilgalaikes patirtų sužeidimų pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai ir gydymąsi iki šiol. Dėl sužeidimų atsirado neįgalumo laipsnis, negalėjo dirbti to paties ką veikė iki įvykių. Kalbant apie poveikį psichinei sveikatai, duomenys atskleidė, kad kai kurie tyrimo dalyviai – tiek sužaloti nepriklausomybės gynėjai, tiek žuvusiųjų gynėjų artimieji – vis dar patiria pasikartojančius trauminės patirties vaizdinius, turi emocijų valdymo problemų, greit susigraudina.
Dvi jų papasakotos istorijos itin sujaudino. Gintaro Žagūnio sesers Ramunės Grudzinskienės istorija apie taip, kaip beviltiškai jautėsi nesulaukdama pagalbos rūpindamasi savo mama po sunkios ligos. Nepavyko išgelbėti mamos. Deja, 90-metės motinos reabilitacija po insulto ir COVID-19 ligos buvo nepasiekiama. Kita istorija – iš Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narių – apie buvusį savo būrio vadą, Sausio 13-osios medalio kavalierių, kuris po insulto „atsidūrė prie konteinerio“. Ginklo broliai juo rūpinasi, bet matyt būtų gerai sulaukti sisteminės pagalbos.
Ar pakanka paslaugų? Psichikos sveikatos sistema teikia tik medicinines paslaugas, ir tiems, kurie kreipiasi. Svarbu aktyviai pasiūlyti psichologinę pagalbą – nukentėjusieji nebūtinai išdrįs kreiptis. Sveikatos apsaugos ministerija svarstys tokių paslaugų suteikimą už valstybės lėšas.
Tačiau gera žinia tokia, kad jau yra rengiamos įstatymo pataisos, kad nukentėjusieji per Sausio įvykius gautų papildomą 12 darbo dienų ambulatorinę reabilitaciją kartą per metus. Taip pat ministerija pasižymėjo surasti būdus, kaip E-sveikatoje nukentėjusių sveikatos paskyrose pažymėti nukentėjusiųjų statusą ir sužeidimų istoriją.
Paulė su ministerijų atstovais aptarė ir daugiau klausimų, kai kuriems turės pasiūlymų, kitus reikia pajudinti iš stalčių. Buvo sutarta, kad Valstybės resursai riboti, tačiau turime ieškoti kaip labiau diferencijuoti pagalbą, taikliau skirti reikiamas kompensacijas ar socialines paslaugas.
Džojos Barysaitės nuotraukos.